Logopedas

Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos
Ustukių pagrindinio ugdymo skyriaus
Logopedės Ingos Ruželienės darbo grafikas

 

Savaitės diena

Pirmadienis

Antradienis

Trečiadienis

Penktadienis

Darbo laikas

8.00-16.30

13.00-16.00

13.00-16.00

13.00-16.00

Pietų pertrauka

11.40-12.00

2015-2016 m.m. logopedo pagalba mokykloje teikiama 1-4 kl. mokiniams.

Logopedo veikla.

  • Vertina mokinių kalbinę veiklą, nustato kalbos ir kalbėjimo sutrikimus.
  • Teikia pagalbą kalbos ir kalbėjimo sutrikimų turintiems mokinimas – veda individualias, grupines kalbos ugdymo pratybas (pratybos vyksta po pamokų logopedo kabinete).
  • Konsultuoja mokytojus, tėvus mokinių kalbos ugdymo klausimais.
  • Dalyvauja mokyklos Vaiko gerovės komisijos veikloje.

Gerb. Tėveliai,

Maloniai kviečiu apsilankyti logopedo kabinete nurodytomis darbo valandomis. Klausimus, susijusius su vaikų kalbos ugdymu, galite siųsti ir elektroniniu paštu inga.siv@gmail.com.

Taip pat siūlau susipažinti su patarimais, padėsiančiais spręsti bendravimo su vaikais problemas. Rekomendacijos tinka tėvams, auginantiems įvairaus amžiaus vaikus.

Vaikų kalbos ugdymo klausimais naudingos informacijos rasite šiose nuorodose:

http://www.ikimokyklinis.lt/index.php/straipsniai/tevams/-logopedo-patarimai-garsu-tarimo-mokymasis-namuose/13566

http://www.musumokykla.lt/ikt-mokykloje-/kalbos-mokymuisi-29/lt/kalbos-zaidimai-vaikams-376.html


Apie mikčiojimą…

Kas yra mikčiojimas?

Mikčiojimas yra nesklandus kalbėjimas, kai tu žinai, ką nori pasakyti, bet negali ištarti kai kurių žodžių. Dažniausiai mikčiojimo požymiai yra garsų, skiemenų kartojimas, garsų tęsimas dėl kalbėjimo aparato įtampos. Dauguma mikčiojančių žmonių išgyvena dėl savo mikčiojimo ir jaučią nerimą įvairiose kalbinėse situacijose. Kiekvienas žmogus kalba ir mikčioja skirtingai.

Įvairių sričių mokslininkai stengiasi išsiaiškinti mikčiojimo priežastis, tačiau iki šiol tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra. Kai kurie žmonės turi įgimtą polinkį mikčioti, o aplinkos sąlygos (pvz., nuovargis, stresas, stiprios emocijos) gali paskatinti nesklandaus kalbėjimo atsiradimą.

Yra žinoma, kad mikčiojimas dažniausiai prasideda vaikystėje, 2-5 gyvenimo metais. Mikčioja apie 1% suaugusiųjų ir 5% vaikų.

Mikčiojimo požymiai

Pakartojimai – garsų, skiemenų kartojimas (pvz., b-b-berniukas eina; ko-ko-koks tavo vardas?)
Tęsimas – ilgas vieno garso tarimas, kurį sukelia artikuliacijos aparato įtampa (pvz., aaa aš noriu ledų)
Užsikirtimai – tylos pauzės, kai padidėjusi liežuvio, lūpų, balso klosčių įtampa trukdo pasakyti tai, ką norėtum.
Įterpiniai – žodeliai ir garsai (pvz., na, va, o, ė, žinai, tai), tariami siekiant įveikti kalbėjimo nesklandumus ir ištarti žodį.
Lydimieji judesiai – mirksėjimas, rankų, galvos ir kojų judesiai, atsirandantys užsikirtimų metu.

Kur galima rasti daugiau informacijos apie mikčiojimą?

Mikčiojimo problemų klubo puslapis www.mikciojimas.tai.ltLogopedinės pagalbos centro puslapis www.logopedaslpc.lt

Parengta pagal dr. Vilmą Makauskienę

Trumpa atmintinė mikčiojančiajam

1.      Taisyklingas kvėpavimas.
Prieš kalbant, kalbėjimo metu įkvėpk giliai, bet švelniai. Įkvėpimas turi būti tolygus, be trūkčiojimo. Atkreipk dėmesį, kad įkvėpimo metu nesikeltų, neįsitemptų pečiai. Įkvėpęs nesistenk sulaikyti oro.
2.      Švelnus žodžio pradžios tarimas.
Prieš tariant pirmąjį sakinio žodį, trumpai ir švelniai iškvėpk. Pirmuosius žodžio garsus tark švelniai, „minkštai“. Prisimink, kad garsai P, B, T, D, K, G negali sprogti tartum bomba. Tardamas juos įsivaizduok, kad nuo lūpų turi nupūsti mažą mažutėlį pūkelį.
3.      Žodžių jungimas.
Žodžių junginius tark kaip vieną ilgą žodį. Nesulaikyk kvėpavimo ir neatskirk žodžių pauzėmis. Įsivaizduok, kad dainuoji lopšinę. Žodžius tark natūraliu – savo – balsu.

Rašome: Aš esu Ingas.
Tariame: AšesuIngas.           Tarpelių tarp žodžių neliko.

4.      Švelnus garsų tarimas įvairiose žodžio vietose.

Visus žodžio garsus tark aiškiai, bet švelniai. Stenkis išlikti atsipalaidavęs, neįtempk pečių, krūtinės, kaklo.

Reklama