Gerbiamas pedagoge,
šia atmintine siekiama suteikti daugiau žinių apie bendravimą ir bendradarbiavimą su mokiniu bei jo šeima, šių procesų naudą ir realizavimo galimybes.
Bendravimas – tai tarpusavio sąveika, sudėtingi, įvairialypiai žmonių kontaktai, atsirandantys iš bendros veiklos poreikių.
Bendradarbiavimas – darbas kartu sutelkiant intelektines jėgas, padedant vienas kitam, susivienijant, veikiant kartu.
BENDRAVIMO SU ŠEIMA ARGUMENTAI:
1. Moksleivio šeimos įtraukimas padidina vaiko galimybes patirti sėkmę mokykloje. Pagerina tiek akademinius, tiek ir socialinius pasiekimus, teigiama linkme keičiasi moksleivių nuostatos mokyklos atžvilgiu.
2. Įtraukimas svarbus ir tėvams, nes įrodyta, kad pagerėja tėvų savęs vertinimas, atsiranda didesnis pasitenkinimas savimi kaip tėvu, didesnis noras kurti vaikui palankią mokymosi aplinką namuose. Tėvai turi galimybių išmokti vaiko elgesio valdymo būdų, sužinoti daugiau galimų bendravimo strategijų, kurias kartais būtina žinoti, tenkinant vaiko specialiuosius ugdymo(si) poreikius.
3. Pedagogai, daugiau bendradarbiaudami su tėvais, geriau pažįsta moksleivio artimiausią aplinką, sužino jo interesus ir poreikius.
4. Vykstant šeimos ir mokyklos bendradarbiavimui, didėja dėmesys ir parama mokyklos vykdomoms programoms.
Bendradarbiavimo principai ir etapai:
(Miltinienė, 2005; Gerulaitis, 2006; ir kt.)
-Savanoriškumas.
-Lygiavertiškumas.
-Sutarimas dėl bendrų tikslų ir uždavinių.
-Vaidmenų ir funkcijų pasidalijimas tarp dalyvių.
-Individualus aktyvumas ir aktyvumas sąveikose vienas su kitais.
-Vidinių resursų, kompetencijų aktualizavimas, identifikavimas bei panaudojimas.
-Tarpusavio parama.
Sėkmingo šeimos ir mokyklos bendradarbiavimo strategijos:
– Orientacija į šeimos stipriąsias puses (pozityvius dalykus).
– Nesvarbu, kokį vaidmenį prisiims tėvai, jie turi būti priimami kaip:
partneriai formuluojant tikslus ir priimant sprendimus.
geriausi vaiko atstovai
geriausias informacijos apie vaiką ir jo aplinką šaltinis.
Bendradarbiavimo santykių kūrimas: penkių žingsnių sistema.
1 Žingsnis. Savo vertybių ir nuostatų, individualių šeimos skirtumų ir bendrų, jas vienijančių bruožų pažinimas, veiksnių, apsunkinančių įtraukimo ir bendradarbiavimo procesą, įvertinimas.
2 Žingsnis. Bendradarbiavimo santykių kūrimas.
3 Žingsnis. Sąveikų inicijavimas.
4 Žingsnis. Darbo su šeima individualizavimas.
5 Žingsnis. Bendradarbiavimo vertinimas.
Bendraujant su tėvais svarbu:
– Ramus balso tonas ir atvirumą demonstruojanti kūno kalba.
– Nuoširdumas ir paprastumas.
– Nuomonės pateikimas kaip informacijos, o ne kaip absoliučios tiesos.
– Orientacija į tėvų pageidavimus ir lūkesčius.
– Klausymas tiek pat svarbus kaip ir kalbėjimas.
Tenkinant specialiuosius ugdymosi poreikius labai svarbu yra pedagogo, vaiko, tėvų ir specialistų nuolatinis bendradarbiavimas, tinkamiausių metodų suradimas ir pritaikymas.
Literatūra:
– Ališauskienė, E.
– Ambrukaitis, J. (Sud). (1997). Specialiųjų poreikių vaikai. Šiauliai.
– Gerulaitis, A. (2006). Disertacija. Šiauliai.
– Miltinienė, L. (2005). Disertacija. Šiauliai.
– Miltinienė, L.(2010). Teorinių paskaitų konspektas.
Parengė:
Ustukių pagrindinės mokyklos specialioji pedagogė
Rima Bielskienė
Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos Ustukių pagrindinio ugdymo skyrius 